VAIKAMS NAUJOS VAŽIAVIMO SĄLYGOS VILNIAUS MIESTE

Ėmiausi iniciatyvos pasiekti, kad Vilniaus miesto pradinių klasių moksleivių važiavimas viešuoju transportu būtų nemokamas. Tai labai svarbu, kad jaunieji vilniečiai laisvai pasiektų mokymosi įstaigas bei užklasinius būrelius. Dažnai pasitaiko, kad mūsų mažieji dėl savo užmaršumo ar išsiblaškymo nepažymi bilietų. Pradinių klasių moksleivių tėveliai dėl to patiria nemažai problemų. Manau, kad šiems vaikams visuomeninis transportas turi būti nemokamas. Dauguma Lietuvos moksleivių į mokyklas ir iš jų vežami geltonais autobusais, už kuriuos atsakingos savivaldybės. Todėl socialiai teisinga, kad ir Vilniaus miesto savivaldybės taryboje būtų priimtas toks sprendimas dėl nemokamo važiavimo pradinių klasių moksleiviams. Sieksiu, kad ši graži iniciatyva būtų įgyvendinta ir pradinių klasių moksleiviai gautų kokybišką, saugią ir nemokamą paslaugą Vilniaus mieste.  

Kviečiu į savivaldybių tarybų rinkimus

Mieli vilniečiai,

Kviečiu Jus  į š. m. kovo 1 d. vykstančius 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimus.

Jūsų pasirinkimas yra ypatingai svarbus Vilniaus miesto tobulėjimui.

Būsiu nuoširdžiai dėkingas jei savo balsą atiduosite Vilniaus socialdemokratams ir reitinguosite mane.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys

Socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Vytautas Milėnas

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos sveikinimas

Kita galimybė valstybės globojamų vaikų gyvenime Vilniaus mieste

Savivaldybės, be daugelio žmogaus socialinei raidai svarbių funkcijų jo sveikatos, švietimo, kultūrinės aplinkos, užimtumo srityse yra atsakingos ir už rūpinimąsi silpniausiomis visuomenės grupėmis – neįgaliaisiais, senyvo amžiaus žmonėmis ir tėvų globos netekusiais vaikais. Buvo įprasta, kad geriausiai tokiais žmonėmis pasirūpinama globos namuose – suteikiama pastogė, maistas, užsiėmimai pagal pomėgius, gyvenimas pagal įstaigos grafiką...

Tačiau vakarų Europos mokslininkai jau daugiau nei prieš penkiasdešimt metų yra užfiksavę neigiamą, turintį ilgalaikių pasekmių vaikų institucionalizacijos poveikį fiziniam, emociniam ir intelektiniam jų vystymuisi. Keičiantis vaikų poreikiams yra būtina priimti naujus iššūkius ir kurti naujas pagalbos ir socialinės globos formas.

Vilniaus miesto savivaldybė, susipažinusi su ES ekspertų grupės parengtomis Bendrosiomis europinėmis gairėmis dėl perėjimo nuo institucinės prie bendruomeninės globos, 2013 m. įvertino situaciją mieste ir parengė Vaikų socialinės globos sistemos pertvarkos koncepciją.

Pagal ją prioritetine tėvų globos netekusių vaikų globa būtų laikoma globa šeimoje. Tai nėra lengvas uždavinys, nes visuomet globos reikalingų vaikų yra žymiai daugiau, nei norinčių juos globoti. Visuomenėje dar gajūs stereotipai, jog globos procedūra yra ypatingai sudėtinga ir ilga, visi tokie vaikai turi specialiųjų poreikių, yra sunkiai auklėjami, nepaklusnūs ir t. t. Yra ir kitas kraštutinumas – nors vaikai tik laikinai globojami, globėjai juos savinasi, jiems nepriimtinas vaikų bendravimas su biologine šeima ir dar didesnis smūgis – vaikų sugrįžimas pas tėvus. Ateityje planuojame vykdyti švietėjiškas ir socialinės reklamos akcijas, skatinančias informacijos apie vaikų globą šeimoje sklaidą.

Esant tokiai situacijai, kai nėra pakankamai vaikus globoti norinčių šeimų, Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi institucinę globą pertvarkyti taip, kad vaikai gyventų aplinkoje, kuo artimesnėje šeimai. Jau nuo praėjusių metų rudens dvi vienų savivaldybės vaikų socialinės globos namų šeimynos –septyni ir devyni vaikai – gyvena daugiabučio namo butuose. Pradėti taip gyventi buvo iššūkis abiems pusėms – ir vaikams, ir bendruomenei.

Žinoma – ir darbuotojams, juk vaikai gyvena ne vieni, dirba socialinis darbuotojas ir socialinio darbuotojo padėjėjas. Kad pereitume nuo institucinės vaikų globos prie bendruomeninės, nepakanka tik sukurti fizinę aplinką – jaukius butus ar namus pastatyti. Svarbiausia, kad vaikai jaustųsi kaip tikroje šeimoje – turėtų tuos pačius jais besirūpinančius suaugusiuosius, kartu planuotų ir leistų laisvalaikį, eitų apsipirkti ir gamintų valgyti, skalbtų drabužius ir tvarkytų savo kambarius, padėtų tai daryti jaunesniesiems, pagaliau – turėtų raktą nuo SAVO namų. 

Bendruomenė, turėjusi išankstinių nuostatų dėl nelabai pageidaujamų naujųjų kaimynų, taip ir neturėjo progos pareikšti pretenzijų – šeimynų vaikai išmoko gyventi kaimynystėje su visais namo gyventojais ir susirasti naujų kiemo draugų.

Džiaugiamės, kad pirmas bandymas įkurti vaikų šeimynas bendruomenėje pavyko – paklausus, ar jie norėtų sugrįžti gyventi į parko apsuptus, turinčius uždarą, „saugią“ teritoriją globos namus su šešiasdešimčia vaikų ir visomis virėjomis, skalbėjomis, slaugytojomis ir kiemsargiais, buvo gautas vienbalsis „NE“.

Kad krizes išgyvenančių ar socialinių įgūdžių stokojančių šeimų ir tėvų globos netekusių vaikų gyvenimas būtų pilnavertis, dar daug ką reikia nuveikti. Vilniaus miesto savivaldybė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė siūlymus bandomajam projektui dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Tikėdamiesi paramos iš ES Socialinio fondo Vilniaus mieste ketiname daugiau paslaugų teikti socialinės rizikos šeimoms, svariau remti vaikus globojančias šeimas ir šeimynas lėšomis, socialinėmis paslaugomis ir konsultacijomis, sukurti profesionalių globėjų institutą, toliau vykdyti institucinės globos pertvarką, organizuoti paslaugas (reabilitacijos ir socialines) priklausomiems nuo psichotropinių medžiagų bei elgesio ir emocijų sutrikimus turintiems vaikams.

http://www.delfi.lt/news/balsuok2015/politiko-akimis/v-milenas-kita-galimybe-valstybes-globojamu-vaiku-gyvenime-vilniaus-mieste.d?id=67130286#ixzz3RRouSfZj